"Nia efeitu mak atu hasa'e imunidade ba labarik sira, maibé iha mós efeitu sekúndariu halo sira isin manas, maibé ita mós fó kedas ai-moruk hatun isin manas", dehan nia hafoin lansamentu kampaña nasionál integradu imunizasaun rutiña ba labarik sira iha área Kaisidu, Suku Tirilolo, Postu Administrarivu Baukau Vila, Munisípiu Baukau, Kinta (12/01).
Vasina ne’e, kompostu husi produtu vasina Oral Pollio Vacine (OPV) ba labarik husi idade-0 to'o tinan-5, PCV ba labarik husi idade semana-6 to'o tinan-5, Rubella no Sarampo ba labarik idade husi fulan-9 to'o tinan-5, Vitamina A no Abendazole ba labarik idade tinan-1 to'o 5, inklui mós vasina Pfaizer ba labarik idade-12 to'o 17.
Vasina PCV atu kontra moras isin manas Pnuemoccocus, tanba kauza husi baktéria afeita liuba labarik ki'ik no ferik katuas sira, bele provoka moras Pneumonia no moras seluk hanesan meningitis, brochities, septicaemia, otitis media, septic arthritis no sinusitis.
Moras refere transmisaun husi ema ba ema hanesan mear no fani ho ema infetadu bele dezenvolve moras husi sintoma inus been, isin-manas no me'ar.
Tuir dadus komplikasaun ba moras ne’e, globalmente kauza labarik menus husi tinan-5, iha tinan-2015 konsege hamate labarik millaun 6, tanba moras Pneumococcal, ho nia taxa fatalidade pursentu-20, septicaemia ba meningitis ho pursentu-50, labarik ne'ebé sobrevive husi meningitis iha konsekuénsia longu-prasu ba neurolojiku pursentu-25.
"Vasinasaun ne'e kontra ba moras isin manas, ne'ebé kauza husi Pneumoccocus, liuba Pneumoniae sira", nia hatete.
Enkuantu, tuir dadus MS, labarik husi idade tinan-5 mai kraik iha teritóriu nasionál, hamutuk 865.024 ne'ebé hahú vasina iha loron 12 fulan-janeiru tinan-2023, tuir planu sei remata iha loron 28 fulan-fevreiru tinan-2023.
"Husi Baukau ne'ebé ohin ita lansa 12.500 resin ba labarik idade-0 to'o 5 anos, ita nia prespektiva hakarak atiji durante loron hira ne'e, se seidauk atinji ita halo estensaun", nia informa.
Prezidente Autoridade Munisípiu Baukau, Olivio Freitas, enkoraja inan no aman sira iha Baukau, atu lori labarik sira ba postu saúde hodi simu vasinasaun, nune'e bele aumenta imunidade hado'ok husi moras oi-oin.
"Imunizaun ne'e atu asegúra labarik sira nia kresimentu, ita nia futuru mak labarik sira, tanba sira mak sei subtitui ita," nia hatete
Nune'e mós, Xefe Suku Tirilolo, Ricardo Ernesto Belo, konsidera lansamentu vasinasaun rutina ba labarik sira iha área Kaisidu, importante, tanba bele fó hanoin kle’an liu kona-ba kuidadu labarik nia saúde.
Nune’e, husu inan no aman hotu atu kontinua lori labarik sira hakbesik ba postu saúde hodi simu vasina. (*)