Login to your account

Username *
Password *
Remember Me

Tinan 30 sai Mestri, La Hetan Direitu sai Sidadaun Timor Featured

Tinan 30 sai Mestri, La Hetan Direitu sai Sidadaun Timor Foto Tempo Timor

TempoTimor (Manatuto) - NIA ema husi rai li’ur, maibé hamriik defende rai nain. Nia mai hodi fahe siensia, la fihir ba fronteira. Husik hela familia, kore bandeira ne’ebé nia aman uluk kaer metin ho orgullu. Nia kontinua hamriik metin hodi akompaña rai-nain, maske nia maluk sira tidin hela karimbu traidór iha nia rentos.

Durante tinan 30 resin ona, ema na’in rua husi Flores, Nusa Tenggara Timur-Indonezia, sai mestri iha Kairui, Postu Administrativu Laleia, Munisipiu Manatuto.

Iha tempu okupasaun Indonezia, bainhira Timor Leste sei sai provinsia Indonezia ba 27, Soleman Malo (59) no Leonardus Bhaga (54) koloka mai iha Timor Leste hodi sai mestri.

Iha tinan 1985, Soleman hahú nia profisaun nu’udar mestri iha eskola ida iha Suku Kairui. Maske dook husi familia, maibé Soleman simu ho solok.

Tinan lima tuir mai, iha tinan 1989, Leonardus hakat tuir Soleman nia ain-fatin. Maske sente todan uitoan, tanba seidauk koñese fatin foun ne’e, maibé nia simu ho liman rua.

Ba sira, distansia la’os problema no la importante, tanba importante mak oinsa sira atu transfere koñesimentu ne’ebé sira iha ba ema seluk.

Sira-nia prezensa iha Kairui ne’ebé mós sai nu’udar baze ida ba rezistensia hamosu dilema. Defende nafatin bandeira mean no mutin (bandeira Indonezia) ka halis defende povu ne’ebé sofre, sai eskolla ne’ebé defisil.

Maibé ho tempu ne’ebé la’o no sira haree no sente rasik sofrimentu ne’ebé Timor-oan sira hasoru, mestri na’in rua ne’e mós deside hodi fó kontribuisaun ba luta ba libertasaun nasionál.

Prova ida husi sira-nia domin ba povu no rai Timor Leste mak bainhira sira-nia maluk, maioria, husik Timor Leste hodi fila ba ida-idak nia rai hafoin referendu, sira deside atu hela nafatin iha Kairu no kontinua hala’o knar nu’udar edukadór.

Iha 1 Jullu 2000, governu tranzisaun foti mestri na’in rua ne’e nu’udar mestri permanente hafoin hala’o teste.

Tinan 19 ona mestri na’in rua ne’e servi ba setór edukasaun iha Timor Leste. Husi sira-nia liman jerasaun Kairui lubuk ida moris, boot no sai matenek, maibé to’o ohin sira na’in rua nia sidadania seidauk klaru.

“Iha sira-nia rai, ema fó karimbu traidór ba sira, no iha rai ne’ebé sira defende ne’e, ita la konsidera sira,” dehan Koordenadór EBF Kairu, Marcelo Ribeiro, ba jornalista Tempo Timor, iha nia knar-fatin, EBF Kairui, Sabadu (13/04).

Marcelo dehan, mestri Soleman nu’udar eis Koordenadór EBF Kairui ne’ebé sai edukadór iha suku ne’e durante tinan 35. Enkuantu Leonardus sai mestri durante tinan 30.

Maibé to’o ohin loron, nia dehan, mestri na’in rua ne’e la hetan direitu hodi sai sidadaun Timor Leste.

“Sira la’os de’it hanorin, mais sira mós fó kontribuisaun ba luta libertasaun. Ha’u admira, to’o agora sira sei defisil atu sai sidadaun Timor.”

Diretór ne’e konta katak, durante ne’e, mestri Soleman no Leonardus trata ona dokumentus atu apply hodi bele hetan sidadania Timor. Maibé, seidauk iha rezultadu.

Tuir estudante husi Kairui ne’ebé daudauk ne’e hala’o estudu iha Universidade da Paz (UNPAZ), Febrinia Antonia Ximenes, mestri Soleman no Leonardus mak sai sira-nia mestri bainhira nia hala’o estudu iha nivel primaria iha Turiskai.

Febriana dehan, bainhira sira moris, boot no ba eskola, mestri na’in rua ne’e hanorin ona iha eskola primaria.

“Dezde ami seidauk moris ne’e sira iha ne’ebá ona. Mestri na’in rua ne’e hanorin materia matematika. Sira koalia ami-nia lian moos,” dehan feto-ran ne’ebé moris iha tinan 1997 ne’e.

Hanesan informasaun, iha suku Kairu iha lian materna rua ne’ebé hanaran Oko no Mediki. Husi total populasaun 2.214 no uma-kain 600 ne’ebé fahe ba aldeia hitu (7), iha aldeia 3; Korhoku, Biabae, no Raibu uza lian Oko, no aldeia haat (4); Raimean, Watsili, Wainuno, no Kumbili Laran uza lian Mediki.

Aleinde lian rua ne’e, komunidade sira mós dala-balun halo komunikasaun ho lian tetun no galolen. Lian hirak ne’e, mestri na’in rua husi Flores domina hotu.

Mestri na’in rua ne’e fó mós kontribuisaun, maske uituan de’it karik, iha luta ba ukun an. SIra mós kontribui ba prosesu dezenvolvimentu edukasaun Timor Leste nian. Husi sira-nia liman mós Timor-ona balun, liu-liu ema iha Kairu, bele iha koñesimentu hodi kontribui ba dezenvolvimentu nasionál. Maibé, karik ida ne’e la to’o no seidauk to’o atu fó netik rekoñesimentu ida, karik la boot hanesan rekoñesimentu ba veteranu sira, maibé pelumenus ‘atribui netik’ sidadaun Timor Leste ba sira.

Rate this item
(0 votes)
Tempo Timor

Ho hakraik an Tempo Timor hato'o komprimentus ba laitor sira katak, Jornal Tempo Timor hahu mosu iha imi le'et atu fasilita informasaun ba imi. Tamba ne'e ami presiza ita boot sira nia tulun atu ekipa jornal ne'e nian bele halao servisu jornalismu ho didiak.

Jornalista Jornal Tempo Timor, bandu atu hetan envelope ka sasan ruma husi fontes informasaun sira.

www.tempotimor.com
Darwin_Optic

Popular

Error: No articles to display

.

Contact us

Palapasu
Dili, Timor-Leste
+670 7723 4852
+670 7728 1698
http://www.tempotimor.com

Kalendariu Arkivu

« April 2024 »
Mon Tue Wed Thu Fri Sat Sun
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30          

Tempo Timor Networks

Online Counter